r/lithuania • u/Prize-Opening-7482 • 1d ago
Klausimas Vairavimas
Sveiki, turiu teises gal kažkur apie 10 mėn, bet važiavau kelyje tik kelis kartus nuo jų gavimo, nes žiauriai bijau vairuoti ir per kiekvieną važiavimą pradeda lietis ašaros. Gal turit kokių patarimų kaip susidoroti su šia baimę? Gal patys buvot panašioje situacijoje? Atsikrausčiau į užmiestį ir dažnai reikia prašyti tėvų, kad nuvežtu į reikiamą vietą arba iki autobusų stotelės eiti apie 1h ir tas pats autobusas važiuoja kas valandą ar pusantros :Dd. Mašinai taupausi, bet vairuoti bijau.
(Jeigu pradėsit rašyt, kad "tau negalima į gatvę ir turi iš naujo laikyti teises" nerašykit. Brangiai kainuoja ir aš iš pirmo karto išlaikiau regitrą, ir jeigu išvažiuoju, tai važiuoju su tėvu, kad drąsiau būtų ir saugiau. Vairuoti moku, tiesiog baisiai bijau. Ačiū!)
EDIT: AČIŪ VISIEM UŽ PATARIMUS!!! Tikrai bandysiu aš jais pasinaudoti kituose savo važiavimuose. Labai padėjot, dar kartą ačiū :)))
11
u/Gothicat09128 1d ago
Aš pradžioje irgi labai bijojau. Išsilaikiau teises tiesiai ant žiemos sezono. Padangos senos, gatvės nevalytos… Važiavau tada, kada norėjau. Buvo momentų kai norėjau, bet pagal savijautą žinojau, kad pjausiu grybą, tada nevažiuodavau. Važinėjau visur viena, kad niekas nematytų klaidų, o jų buvo… Po truputį susidraugavau su savo kibiru jį betvarkydama pati. Po truputuką pradėjau stebėt kaip kiti elgiasi už vairo, skirtingi važiavimo stiliai… Pradėjau mokytis bestebėdama kitus. Teises turiu jau beveik metai, baimės dar būna ypač kai koks asilas sugalvoja “pagąsdint” klevo lapą arba aplenkt ir pist per stabdžius. Įsidėjau video registratorių.
Tiesiog reikia bandyt, važinėt kada mažiau mašinų, sekmadieniais. Naktim gatvės atrodo visiškai kitaip kaip žaliam vairuotojuj, bet gali bandyt naktim pasisukinėt po miesto gatves, pasileist radiją patyliukais ir tiesiog kėkvieną kartą kai matai, kad nervai kyla, sustok kur nors aikštelėje, pailsėk ir bandyk vėl. Neprivalai važiuot puse valandos, duok sau maršrutą. Taškas A - namai, taškas B - artimiausia parduotuvė, artimiausia parkavimosi aikštelė. Jeigu nori žinot kas maždaug laukia, įsijunk namie google maps ir apsižiūrėk kur koks kelias veda, kokios juostos, kokie ženklai. Per laiką pamatysi, kad sudėtingiausia dalis - pradėt važiuot. Jeigu žinai, kad pasipylus ašaroms nebesugebėsi grįžt, pasisodink šalia žmogų kuris galėtų parvairuot atgal, bet pabandyk nusiramint ir važiuot pats/pati. Man yra buvę, kad per vieną durnių vakare pasipylė ašaros ir tūrėjau sustot. Šalia buvo draugas su kurio mašina važiavau. 10 minučių stovėjom prisiparkavę ir kalbėjom, kol pasijutau šiek tiek geriau ir vėl bandėm apsukt mažą ratą aplink rajoną… Ir va taip, žingsnis po žingsnio, po truputuką pirmyn. Viskas gerai, dauguma vairuotojų pamiršta, kad kažkada irgi buvo žali, nieko nemokėjo ir už vairo jautėsi ne kaip. Niekas negimė mokėdamas. 🫶🏻 O visi mokomės skirtingais greičiais. Ir tai irgi normalu.